dirbti

dìrbti, -a (-ia), -o (-ė) 1. intr., tr. SD316, R, K atlikti kokį darbą, ką nors daryti, darbuotis: Ramiai dirbti savo darbą sp. Žmonės vasarą pluša dìrba J.Jabl. Jis dieną naktį dìrba J.Jabl. Darbininkas dìrba darbą dirbamose dienose J. Jis dar tebedìrba lauke Grž. Senelis jau seniai nebedìrba, serga Grž. Reikia ben kiek dirbtienai namuos, o popiet gal priseis mėšlas vežtienai Ut. Gerai yr, kad mokslo turi – nereik iš peties dirbti Klp. Čia it kojoms (prastai) dirbta Pln. Dìrbk dìrbk žmogus be jokio pasilsio Srv. Dìrbu už pilvą, o daugiau nieko negaunu Alk. Iš akies dirbau, nė vinkelio neturėjau Pc. Dìrbk dìrbdamas, nežiūrėk, kas kur šneka Ds. Tu jam dìrbk, būk, o jis dvakinės Grž. Samdė mane darbui dirbti J.Jabl. Dìrbk tu kaip dìrbdamas, o pasirodys, kad ponui neįtiksi Trk. Kai ateisim jūsų raginti, būkit jau bedirbą, tai nė raginti nereikės J.Jabl. Aš neįtinku anam dìrbęs Grg. Dìrbantis pakėlė galvą ir nusijuokė Krtn. Čia žmogus dirbantỹs užsimsi su šnekom Grl. Dirbant nereik juokų daryti J.Jabl. Dirbus reiks ir pasilsėti J.Jabl. Čia žmonių dirbama ir norima dirbti J.Jabl. Nėra nė vieno dìrbamo žmogaus (kuris galėtų dirbti) Rm. Šiūpelio galas prarūdijo, matyt, nedirbdamas Rm. Šventos dienos ir jomarko dienos nedirbamos buvo Vkš. Dabar arkliai ne ką juk dìrbamys yr Slnt. Čia jo dirbamas kambarys J.Jabl. Čia laikom ir jaučius dirbamus (ariamus) J.Jabl. Dirbtais arkliais nevažiuoja turgun J.Jabl. Kurgi tavo dirbančióji kumelė? Rgv. Sau dirbai ką nedirbai, reikėjo ponui dirbti Pč. Dirbtinus darbus padirbęs, grįžo į Rymą M.Valanč. Dirbau darbelį be pailselio KlpD114. Kad būt dirbtas sunkus darbas, žiedeliai žibėtų NS1210. Šešias dienas žmogus tedirb, o sekma diena yra ... atilsis BPII423. Dirbsi dirbęs, o po darbo galėsi pasilsėti BsMtII16. Aš jį bedìrbant radau KBI35. | Dirbamà diena KII349. Psalmus ... paeiliui imk taip ant šventų dienų, kaip ant prastų, alba dirbamų, dienų Mž498. | Dìrbu kiek galėdamas: kẽliais alkūnėms einu Erž. Vasarą žiemai dìrba, žiema vasarai Tsk. Vieną pusę darbo dìrba protas, kitą rankos Kpr. Jis dirba, kad net kojos virba Plv. Dìrba kaip svetimais nagais Jnš. Tu dìrbi kaip ne savo rankoms Rs. Dirba kaip be nagų Vl. Suvertė malkas po kojų, dirba kaip ne sau Jnš. Dirba kaip juodas jautis (daug, sunkiai) Nj. Jie tenai kaip jaučiai dirbdavę J.Jabl. Dìrbau, lyg būčio pasamdytas Krtn. Iš jo darbininkas geras: par dieną dìrba kaip skruzdėlė Jnš. Iš karto matyti, kad supranta darbą: dìrba kaip senis Jnš. Par dieną teišvarė kelias vagas: dirba kaip miegodamas Jnš. Taip dirba, kaip žalias nedega (apie tinginį) Gmž. Valgyk, kad pilvas plyštų, dìrbk, kad akys lįstų Šd. Nereiktų dìrbti, jei duonos nenorėtum Krp. Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk LTR(Jnš). Kas nedirba, tas nevalgo LTR. Duok, Dieve, visa žinoti, ne visa dirbti S.Dauk. Lengviaus yra liepti, nekaip dirbti S.Dauk. Nieko nedirbdami mokomės piktai daryti VP34. | refl.: Dìrbos jie dìrbos su tais linais, o dabar reikia už niekus parduot Slm. Iš pagirių nesidìrba, ir tiek Grž. Duktė dìrbas ir dìrbas su tais gyvoliais Akm. Dìrbamos visa naktį, bet piningų neiškasėm Šts. Be rankų pats darbas nesidirba LTR. Kaip tik sukrauja negyvėliai tuos grabus, tai jis vėl užgieda, ir vėl sugriūva – taip jis dirbosi iki gaidžių BsV270. ║ turėti užsiėmimą, tarnauti, verstis: Kuo tu verties, ką tu dirbi? Bs. Jie čia savo drabužiais (savo drapana) dirba (tarnauja) J.Jabl. ║ intr. judėti, krutėti: Vaikas nepasėdi ramiai – tai rankom, tai kojom dìrba Ėr. Ir senukai kartais ima biznute eiti – tik kojos smulkiai dìrba Gs. ║ tr. atlikti, daryti, vykdyti: Nuvažiuosme an daktarą, aparaciją dir̃bs Kvr. Atėjo vakaras, pavogė meitelį, o ūkinykas kratą dìrba Rs. ║ veikti, daryti, elgtis: Ką dirbsi nepykęs – kiaurą dieną neėdęs stoviu! S.Dauk. Ką dirbs šuva nelojęs Sln. Neteisiai dirbom ir piktenybę padarėm Mž562. | refl.: Kiek provojos, dìrbos, bet palangiškiai nėko grapuo nepadarė Plng. Kaip ponai norėjo, taip dìrbosis su baudžiauninkais Btg. ║ tr. ruošti, rengti, daryti: Lytus dirba badus, bulvės supuvo Varn. 2. tr. gaminti, daryti, kurti: Čia jau geležinkelį baigia dìrbti į Panevėžį Jnšk. Ar namo kampus dìrbsi į šulą, ar į kertę (leisdamas rąstus į šulus ar nerdamas)? Prk. Moterys marškinius dìrbo namie, krautuvėj nebuvo Btg. Įejo į širdį kuniguo, kad reik dìrbti mūro koplyčią ant Birutės kalno Plng. Mūsų karvė gera mėšluo dìrbti, o pienuo nekoki Šts. Jis sakė, kad šiandie dìrbsiąs kurpes Skdv. Toks geras vaikis, o dar indus taip gražiai moka dirbti Žem. Upė Gauja, o kita dirbtà dabar Dv. Turguje pirkau medų – išrūgo, išputojo, mat netikras buvo – dìrbtas Rm. | Į tuos korius jos tą medų dìrbdavo (nešdavo) Smln. | refl. intr., tr.: Ta vanelė dìrbas iš lentelių Nt. Rėčkelė rūgštyniuota, putos tuoj dìrbas [giroje] Sl. Iš tokios šlynos dirbasi plytos ir stogdangčiai A1884,130. Ar čia sau ratus dìrbies? Ds. ║ daryti (kuo), keisti pavidalą, versti: Į vagis dìrbi tu vaiką tokiais patarimais Als. Pievas dirbsiam į dirvas Šts. Į bekoną kiaulaitę dìrbsu Šts. ║ kurti, sudarinėti: Ir terminai turi būti dirbami taip, kaip yra žmonių dirbami paprastieji kalbos žodžiai J.Jabl. 3. tr. purenti, taisyti sėjai (žemę): Ar mokės žemę dìrbti? Gs. Aš dìrbau pūdymus (ariau, akėjau) Lnkv. Gargždiškiai kiteip laukus dìrba Krtn. Kiek turit dirbamõs žemės? Slv. To krašto laukai buvo gerai dirbami rš. 4. tr. megzti, nerti, pinti: Mama pirštines dirba Ėr. Jis moka jau doklą dìrbti Ėr. Tą virbaliuką išbaigsiu dìrbt ir lempą degsiu Rm. Gaspadorius pančius vija, o gaspadinė pirštines dirba LTR(Ob). 5. tr. daryti tinkamą dėvėti, minti, minkštinti (odą, kailį): Jis kailius moka dìrbti Slm. Dirbtà skūra yra brangesnė Krtn. ^ Už vieną kailį dirbtą dešimtį duoda nedirbtų VP48. 6. tr. gadinti, trypti: Aure žąsys kad dìrba avižas – išvykit! Rm. 7. tr. euf. teršti, dergti: Tos antys tik kiemą dìrba Rm. 8. tr. Slm niekinti, plūsti: Visaip kaip dìrba tave jis žmonių akyse Pšl. ║ refl. bartis, skandalyti: Dirbkis kiek tu nori, aš tavęs nebijau Šts. 9. tr. tepti, dažyti, daryti: Tėvelis, išrauginęs kailius, dirbdavo juos baltai kreida rš.

◊ gývus pìnigus dìrbti daug pelnyti: Tas gývus pìningus dìrba Slnt.

juokùs dìrbti tyčiotis: Juokus dirbti gan pavojingas dalykas V.Kudir.

káilį dìrbti mušti, perti: Namo ... su tokiu drabužiu nemisliju eiti, bo Liciperis pradėtų man kailį dirbti BM181.

liežùvis dìrba daug kalba: Liežuvis dirba, ir dar kaip dirba! Ašb.

su liežuviù dìrbti (dìrbtis) plepėti: Su liežuviù dìrbo dìrbo, tai i pakliuvo Gs. Eina tik bobos drūžėms, su liežùviais dìrbas Vgr.

\ dirbti; antsidirbti; apdirbti; atidirbti; įdirbti; išdirbti; nudirbti; padirbti; pardirbti; perdirbti; pradirbti; pridirbti; sudirbti; uždirbti